FIDE ŠACHMATŲ TAISYKLĖS

Žaidimo prie lentos taisyklės

Galioja nuo 1997 m. liepos 1 dienos.

PRATARMĖ

Šios taisyklės nenumato visų galimų situacijų, kurios gali susidaryti žaidimo metu, jos taip pat neaprėpia ir visų organizacinių klausimų. Tais atvejais, kurių atitinkami taisyklių straipsniai

nereguliuoja išsamiai, sprendimai turi būti priimami pagal analogiškas situacijas, kurios taisyklių yra apibrėžtos. Taisyklės sudarytos remiantis tuo, kad arbitrai yra reikiamos kompetencijos, pakankamai nusimano apie šachmatus ir yra absoliučiai objektyvūs. Be to, per smulkus taisyklių aiškinimas atimtų iš arbitro laisvę priimti sprendimą, kurį diktuoja teisingumas, logika ir konkrečios sąlygos. FIDE kviečia visas šachmatų federacijas laikytis šios nuostatos. Bet kuri federacija turi teisę priimti smulkesnių taisyklių, bet jos:

(a) neturėtų niekuo prieštarauti oficialioms FIDE šachmatų taisyklėms;

(b) galiotų tiktai tos federacijos teritorijoje; ir

(c) neturėtų būti taikomos jokioms FIDE varžyboms: mačams, čempionatams arba kvalifikaciniams turnyrams FIDE vardams gauti, arba reitingo turnyrams.

ŽAIDIMO TAISYKLĖS

1 straipsnis: ŠACHMATŲ ŽAIDIMO SKIRIAMIEJI BRUOŽAI IR

TIKSLAI

1.1. Šachmatų partiją žaidžia du partneriai, kurie paeiliui kiloja figūras kvadratinėje - vadinamojoje “šachmatų” lentoje. Pradeda partiją tas, kuris žaidžia baltosiomis figūromis. Žaidėjas įgyja teisę daryti ėjimą po to, kai jo partneris savo ėjimą daryti pabaigia.

1.2. Kiekvieno žaidėjų tikslas- užpulti partnerio karalių taip, kad jis neturėtų nė vieno galimo ėjimo, kuriuo apgintų savo karalių nuo gresiančio “nukirtimo” kitu ėjimu. Apie žaidėją, pasiekusį šį tikslą, sakoma, kad jis davė matą partnerio karaliui ir laimėjo partiją.

1.3. Jeigu padėtis tokia, kad niekas iš partnerių negali duoti mato, partija baigiasi lygiosiomis.

2 straipsnis: PRADINĖ FIGŪRŲ PADĖTIS ŠACHMATŲ LENTOJE

2.1. Šachmatų lentą sudaro pakaitomis išdėstyti šviesūs ir tamsūs vienodų matmenų 64 kvadratėliai (8x8), jie ( nepriklausomai nuo tikrosios spalvos -A.B.) vadinami baltaisiais ir juodaisiais laukais. Lenta padedama taip, kad partneriams dešinysis kampinis laukas būtų baltasis.

2.2. Pradėdamas partiją, kiekvienas žaidėjų turi po 16 skirtingos spalvos (arba šviesių ir tamsių) figūrų : po karalių ir valdovę, taip pat po du bokštus, du rikius, du žirgus ir aštuonis pėstininkus.

Kovojančios pusės vaidinamos “baltaisiais” ir “juodaisiais”.

Figūros paprastai žymimos tokiais simboliais:

Baltieji: Juodieji :

Karalius

Valdovė

Bokštas

Rikis

Žirgas

Pėstininkas

2.3. Figūrų pradinė padėtis lentoje yra tokia:

Statinė ( vertikali) laukų eilė vadinama statine (vertikale). Jų yra 8.

Gulstinė eilė vadinama gulstine (horizontale). Jų yra 8.

Kampais besijungiančių laukų eilė vadinama įstrižine ( diagonale).

3 straipsnis: FIGŪRŲ ĖJIMAI

3.1. Nė viena iš figūrų negali būti pastatyta į lauką, užimtą tos pačios spalvos figūros. Jeigu figūra ateina į lauką, užimtą partnerio (t.y. kitos spalvos) figūros, pastaroji laikoma nukirsta, ji nukeliama nuo šachmatų lentos kaip to paties ėjimo dalis. Apie figūrą sakoma, kad ji kerta į lauką, jeigu ši figūra gali į jį ateiti arba tame lauke nukirsti kitaspalvę pagal 3.2- 3.5. straipsnius.

3.2. (a) Valdovė eina į bet kuriuos savo statinės, gulstinės arba įstrižinių laukus.

(b) Bokštas eina į bet kuriuos savo statinės arba gulstinės laukus.

Valdovė, bokštas (išskyrus rokiruotę) arba rikis negali būti perkeliami per lauką, užimtą kitos figūros.

3.3. Žirgas eina į arčiausius kitų statinių, gulstinių ir įstrižinių laukus.

Žirgas eina į vieną iš artimiausių laukų nuo to, kuriame jis stovi, bet ne toje pačioje statinėje, gulstinėje arba įstrižinėje. Jos nedaro įtakos jo kertamiems laukeliams.

3.4. (a) Pėstininkas eina į savo statinės priekinį laisvą lauką, arba

(b) iš pradinės padėties gali eiti per du laukus ( daryti dvigubą žingsnį) ta pačia statine, jeigu abu šie laukai laisvi, arba

(d) Pėstininkas, kertantis į lauką, kurį peržengia kitaspalvis, iš pradinės padėties darydamas dvigubą žingsnį, gali šį nukirsti, tarsi tas būtų padaręs tik vieno lauko ėjimą . Šis kirtimas gali būti padarytas tiktai atsakomuoju ėjimu ( vieno ėjimo laikotarpyje) ir vadinamas “prasilenkiamuoju ” kirtimu.

Kai pėstininkas pasiekia nuo savo pradinės padėties tolimiausią gulstinę ( paskutinę lentos gulstinę), jis privalo būti pakeistas į savo spalvos valdovę, bokštą, rikį arba žirgą, ir tai yra to paties ėjimo dalis. Žaidėjo pasirinkimas nėra apribojamas figūromis, kurios jau buvo pašalintos iš žaidimo ( nukirstos). Šis pėstininko pakeitimas kita figūra vadinamas virsmu (virtimu), ir naujos figūros veikimas prasideda nedelsiant.

3.5 (a) Karalius gali eiti dviem skirtingais būdais:

(i) eiti į bet kurį gretimą lauką, nekertamą partnerio figūros, arba

(ii) darydamas " rokiruotę". Šis ėjimas vyksta kraštinėje gulstinėje. Tai karaliaus ir vieno iš bokštų bendras ėjimas, laikomas vienu ėjimu. Rokiruotė daroma taip: karalius iš savo pradinės padėties perkeliamas per du laukus bokšto link, po to bokštas perkeliamas per karalių ir pastatomas greta jo iš kitos pusės ( į lauką, kurį karalius ką tik peržengė).

(1) Rokiruotė yra negalima:

a) jeigu karalius jau yra daręs ėjimą, arba

b) jeigu bokštas jau yra daręs ėjimą.

(2) Rokiruotė laikinai negalima:

a) jeigu laukas, kurį karalius užima, arba laukas, kurį jis turi peržengti, arba laukas, kurį jis užims, yra partnerio figūros kertamas.

b) jeigu tarp karaliaus ir bokšto, su kuriuo norima daryti rokiruotę, yra kokia nors figūra, trukdanti rokiruotei.

(b) Laikoma, kad karalius yra “šachuojamas”, jeigu jį puola bent viena partnerio figūrų, net ir negalinti tuo metu judėti iš savo užimto lauko. Šachą skelbti nebūtina.

Žaidėjas negali daryti ėjimo, kuriuo karalius paliekamas užpultas, arba eiti karalium į kertamą lauką.

4 straipsnis: ĖJIMŲ DARYMAS

4.1. Ėjimai turi būti daromi tiktai viena ranka.

4.2. Kai žaidėjo ėjimas, jis gali laukuose pataisyti vieną ar kelias figūras su sąlyga, jeigu apie tokį savo ketinimą įspės iš anksto (pavyzdžiui, pasakys “taisau”).

4.3. Kitais atvejais, išskyrus nurodytą 4.2. straipsnyje, jeigu žaidėjas, kuomet jo ėjimas , paliečia šachmatų lentoje :

(a) vieną arba daugiau vienos spalvos figūrų, jis turi arba padaryti ėjimą, arba nukirsti pirmąją paliestą figūrą, jeigu toks ėjimas arba kirtimas yra galimas;

(b) skirtingų spalvų figūras, jis turi pirmąja nukirsti partnerio figūrą arba, jeigu tai negalima, eiti savo figūra, kurią palietė ir kuria galima padaryti ėjimą arba kirsti. Jeigu negalima nustatyti, kuri figūra buvo paliesta pirmoji, laikoma, jog tai žaidžiančiojo ( darančiojo ėjimą) figūra.

4.4. (a) Jeigu žaidėjas sąmoningai paliečia bokštą, o jau po to karalių, rokiruoti neleidžiama, ir turi būti pritaikytas 4.3. straipsnis.

(b) Jeigu žaidėjas, ketinantis rokiruoti, paliečia karalių arba karalių su bokštu vienu metu, o rokiruotė į tą pusę negalima, žaidėjas turi rokiruoti į kitą pusę su sąlyga, kad ji galima, arba padaryti ėjimą karaliumi. Jeigu karalius neturi ėjimų, žaidėjas gali padaryti bet kurį kitą galimą ėjimą.

4.5 Jeigu nė viena iš paliestų figūrų negali eiti arba kirsti, žaidėjas gali padaryti bet kurį kitą ėjimą.

4.6. Jeigu partneris pažeidė 4.3. arba 4.4. straipsnius, žaidėjas negali apie tai pareikšti po to, kai jis pats sąmoningai palietė figūrą.

Jeigu figūra iš rankos atleista, ir tai yra galimas ėjimas arba jo dalis, ji nebegali būti perkelta į kitą lauką. Ėjimas laikomas padarytu, kuomet visi 3. straipsnio reikalavimai yra įvykdyti.

5 straipsnis: BAIGTA PARTIJA

5.1. (a) Partiją laimi žaidėjas, davęs matą partnerio karaliui. Tai iškart baigia žaidimą.

(b) Partiją laimi žaidėjas, kurio partneris pareiškia, kad pasiduoda. Tai iškart baigia žaidimą.

5.2. Partija laikoma pasibaigusi lygiosiomis, jeigu po partnerio ėjimo žaidėjo karalius nešachuojamas, ir jis negali padaryti jokio galimo ėjimo. Tokiu atveju sakoma, kad partija baigėsi “patu”. Tai iškart baigia žaidimą.

5.3. Partija baigiasi lygiosiomis abiejų partnerių sutikimu. Tai iškart baigia žaidimą (žiūr. 9.1. Straipsnį).

5.4. Partija gali pasibaigti lygiomis, jeigu ta pati padėtis susidarys arba susidarė šachmatų lentoje tris kartus (žiūr. 9.2. straipsnį).

5.5 Partija gali pasibaigti lygiosiomis, jeigu per paskutinius 50 ėjimų žaidėjai nepadarė pėstininkų ėjimų ir figūrų kirtimų (žiūr. 9.3. straipsnį).

VARŽYBŲ TAISYKLĖS

6 straipsnis: ŠACHMATŲ LAIKRODIS

6.1 “Šachmatų laikrodis” – tai mechanizmas su dviem ciferblatais, sujungtais tarpusavyje taip, kad tuo pačiu metu gali eiti tik vieno iš partnerių laikrodis.

Šachmatų taisyklių terminas “laikrodis" reiškia laiko parodymą viename iš dviejų ciferblatų.

Terminas “vėliavėlės nukritimas” reiškia, kad žaidimo laikas, skirtas ėjimams apgalvoti, baigėsi.

6.2. Žaidžiant su šachmatų laikrodžiu, kiekvienas žaidėjas turi padaryti arba nustatytą ėjimų skaičių, arba visus ėjimus per skirtą laiką; arba, vartojant elektroninį laikrodį, prie pagrindinio kontrolinio laiko gali būti skiriama papildomo laiko kiekvienam ėjimui. Visa tai turi būti numatyta iš anksto.

Laikas, kurį žaidėjas sutaupė per vieną žaidimo periodą, jam pridedamas kitą periodą, išskyrus tuos atvejus, kai laikas nustatomas kiekvienam ėjimui. Kai abiem žaidėjams nustatomas pagrindinis laikas ėjimams apgalvoti, o taip pat fiksuotas papildomas laikas kiekvienam ėjimui, pagrindinio laiko sumažėjimas prasideda tik po to, kai pasibaigia papildomas fiksuotas laikas. Jeigu žaidėjas sustabdė savo laikrodį iki pasibaigiant šiam fiksuotam laikui, pagrindinis laikas nepadidinamas, nepriklausomai nuo to, kiek išnaudota papildomo laiko.

6.3. Kiekvienas ciferblatas turi “vėliavėlę”. Tuojau po vėliavėlės nukritimo turi būti patikrinti 8.1. straipsnio reikalavimai.

6.4. Arbitras nusprendžia, kur laikrodis turi būti pastatytas.

6.5. Kai ateina žaidimo pradžios laikas, paleidžiamas "baltųjų" laikrodis.

6.6. Žaidėjas pralaimi partiją, jeigu jis pavėluoja į žaidimą daugiau kaip vieną valandą nuo nustatytos žaidimo pradžios (jeigu arbitras nenusprendžia kitaip).

6.7. (a) Partijos eigoje žaidėjas, padaręs savo ėjimą, turi sustabdyti savo laikrodį ir paleisti partnerio. Žaidėjas visada turi turėti galimybę sustabdyti savo laikrodį. Ėjimas nėra baigtas, kol neįvykdyti šie reikalavimai, išskyrus ėjimą, užbaigiantį partiją (žiūr. 5.1.,5.2 ir 5.3. straipsnius). Laikas tarp ėjimo padarymo ir laikrodžio perjungimo laikomas žaidėjui skirto laiko dalimi.

(b) Žaidėjas privalo stabdyti savo laikrodį ta pačia ranka, kuria jis padarė ėjimą. Draudžiama laikrodžio mygtuką laikyti pirštu arba laikyti pirštą virš jo.

Žaidėjams draudžiama per didele jėga junginėti laikrodį, jį pakelti arba trenkti per jį. Netinkamas elgesys su laikrodžiu turi būti baudžiamas pagal 13.4 straipsnį.

6.8 Laikrodžio vėliavėlė laikoma nukritusi, kai arbitras fiksuoja šį faktą arba kai apie tai pareiškia vienas iš partnerių.

6.9. Jeigu žaidėjas nepadaro nustatyto ėjimų skaičiaus per skirtą laiką, jis partiją pralaimi, išskyrus tuos atvejus, kur taikomi 5.1., 5.2 ir 5.3 straipsniai. Tačiau partija pripažįstama pasibaigusi lygiosiomis, jeigu yra susidariusi tokia padėtis, kur partneris negali duoti mato, bet kokia ėjimų serija (t.y. esant pačiam nekvalifikuočiausiam kito partnerio žaidimui).

6.10. Šachmatų laikrodžio parodymai laikomi galutiniais, jeigu tik nėra jo akivaizdžių defektų. Laikrodis su akivaizdžiais defektais turi būti pakeistas. Nustatant laiką, kuris nustatomas naujame laikrodyje, arbitras turi vadovautis svariais argumentais.

6.11. Jeigu abi vėliavėlės nukrito ir neįmanoma nustatyti, kuri

nukrito pirmiau, partija turi būti tęsiama.

6.12. (a) Jeigu partiją reikia nutraukti, teisėjas privalo sustabdyti laikrodį.

(b) Žaidėjas gali sustabdyti laikrodį, norėdamas kreiptis į arbitrą pagalbos.

6.13. Jeigu įvyks koks nors pažeidimas ir figūros turės būti atstatytos į padėtį prieš pažeidimą, arbitrui reikia argumentuotai nuspręsti, kaip turi būti nustatyti laikrodžiai.

6.14. Ekranai, monitoriai arba demonstracinės lentos, rodančios pozicijas, ėjimus ir jų skaičių, o taip pat laikrodžiai prie jų skirti žiūrovams. Žaidėjas negali daryti pareiškimo, vadovaudamasis jų duomenimis.

7 straipsnis: NEGALIMOS PADĖTYS

7.1. (a) Jeigu partijos eigoje paaiškėja, kad pradinė padėtis

buvo netaisyklinga, žaidimas nutraukiamas ir žaidžiama

nauja partija.

(b) Jeigu partijos eigoje paaiškėja, kad lenta buvo padėta

ne taip, kaip nurodyta 2.1. straipsnyje, partija tęsiama,

pataisius lentos padėtį.

7.2. Jei partija pradėta ne ta figūrų spalva, žaidimas tęsiamas, jeigu tiktai arbitras nenusprendė kitaip.

7.3. Jeigu žaidėjas lentoje pastūmė iš vietos vieną ar daugiau figūrų, jis privalo atstatyti padėtį savo laiko sąskaita. Jei reikia, partneris turi teisę, nedarydamas ėjimo, perjungti žaidėjo laikrodį tam, kad jis figūras pataisytų savo laiku.

7.4 Jeigu žaidimo eigoje paaiškėja, kad buvo padarytas

negalimas ėjimas, arba kad figūros buvo pastatytos ne į

savo laukus, reikia grįžti į padėtį, kuri buvo iki

pažeidimo. Jeigu ta padėtis negali būti nustatyta, partija

tęsiama nuo paskesnės, kurią jau buvo galima atstatyti.

Laikas turi būti pakoreguotas pagal 6.13. straipsnį, o

negalimo ėjimo atveju taikomas 4.3. straipsnis. Po to

partija turi būti tęsiama.

8 straipsnis: ĖJIMŲ UŽRAŠYMAS

8.1. Žaidimo metu kiekvienas žaidėjų tam skirtame lape

privalo ėjimas po ėjimo užrašinėti savo ir partnerio ėjimus, stengtis tai daryti aiškiai ir suprantamai, vartoti algebrinę rašybą (E priedas).

Žaidėjas gali į partnerio ėjimą pirma atsakyti ėjimu, o paskiau jį užrašyti. Tačiau tas ėjimas privalo būti užrašytas prieš tai, kai bus padarytas dar vienas atsakymas. Lygiųjų pasiūlymą savo lapuose turi pažymėti abu partneriai ( E.12 priedas).

Jeigu dėl fizinės negalios arba religinių įsitikinimų žaidėjas negali pats rašyti, tai tuomet arbitro sprendimu iš jo turi būti išskaityta galvojimui skirto laiko.

8.2. Užrašo lapas būti arbitrui privalo prieinamas bet kokiu

momentu.

8.3. Lapai yra varžybų organizatorių nuosavybė.

8.4. Jeigu žaidėjui liko mažiau nei 5 minutės iki kontrolės, ir ėjimai nepremijuojami 30 ir daugiau sekundžių, tuomet jis neprivalo laikytis 8.1. straipsnio. Tačiau kai bent viena vėliavėlė nukrenta, tuomet žaidėjas privalo visiškai atstatyti savo užrašą.

8.5. (a) Jei abu žaidėjai neturi galimybės užrašinėti ėjimų pagal 8.4. straipsnį, arbitras arba jo padėjėjas turi žaidimą stebėti ir užrašinėti daromus ėjimus. Tokiu atveju iš karto, kai tik vėliavėlė nukrinta, arbitras privalo laikrodį sustabdyti. Tuomet partneriai visiškai atstato partijos tekstą, remdamiesi arbitro bei savo užrašais.

(b) Jeigu tiktai vienas žaidėjų negali užrašinėti ėjimų pagal 8.4. straipsnį, jis privalo visiškai atstatyti savo užrašą po to, kai nukrinta vėliavėlė. Jeigu jo eilė daryti ėjimą, jis gali pasinaudoti partnerio užrašu. Žaidėjui draudžiama tęsti partiją, kol jis neužrašys visų ėjimų ir negrąžins lapo partneriui.

(a) Jeigu neįmanoma visiškai atstatyti padarytų ėjimų užrašo, partneriai privalo atstatyti partiją kitoje lentoje, stebint arbitrui arba jo padėjėjui. Prieš tai pastarieji privalo užrašyti faktinę padėtį lentoje.

8.6. Jeigu paaiškėja, kad ėjimų užrašai negali būti niekaip atstatyti iki susidariusios padėties, ir todėl negalima patvirtinti, kad žaidėjas uždelsė laiką, partija tęsiama ir daromas eilinis ėjimas, kuris laikomas pirmuoju iki kitos kontrolės, jeigu tiktai akivaizdu, kad ankstesnė kontrolė praeita.

9 straipsnis : LYGIOSIOS

9.1. Padaręs ėjimą lentoje, žaidėjas gali pasiūlyti lygiąsias, tačiau prieš perjungdamas laikrodį. Pasiūlymas, padarytas bet kokiu kitu žaidimo metu, yra galiojantis, tačiau pažeidžia 12.5. straipsnį.Toks pasiūlymas negali būti siejamas su jokiomis sąlygomis. Abiem atvejais pasiūlymo negalima atsiimti, ir jis galioja, kol partneris jį priims arba atmes žodžiu, arba padarydamas ėjimą, arba partija baigiasi kokiu nors kitu būdu. Lygiųjų pasiūlymą žaidėjai privalo pažymėti savo lapuose lygybės ženklu (=) .

9.2. Partija pripažįstama pasibaigusi lygiosiomis pagal žaidėjo pareiškimą, kurio eilė daryti ėjimą, kad viena ir ta pati padėtis ( nebūtinai nuosekliai) gali tris kartus

(a) pasikartoti, jeigu jis pirma savo ėjimą užrašys lape ir

pareikš arbitrui apie savo ketinimą šį ėjimą padaryti; arba

(b) jau pasikartojo po partnerio ėjimo.

Kaip (a), taip ir (b) atvejais padėtys laikomos tapačiomis, jei to paties žaidėjo eilė daryti ėjimą, tos pačios rūšies ir spalvos figūros užima tuos pačius laukus, ir visi galimi ėjimai yra tokie patys.

Padėtys nelaikomos vienodomis, jeigu pėstininkas turėjo prasilenkiamąjį kirtimą ar jeigu prarasta teisė daryti rokiruotę.

9.3. Partija pripažįstama pasibaigusi lygiosiomis pagal žaidėjo pareiškimą, kurio eilė daryti ėjimą, jeigu

(a) jis užrašo savo ėjimą lape ir pareiškia apie savo ketinimą tą ėjimą padaryti, po kurio bus padaryta 50 ėjimų, per kuriuos nejudėjo pėstininkai ir nebuvo padaryta kirtimų;

(b) per paskutiniuosius 50 ėjimų nejudėjo pėstininkai ir nebuvo kirtimų.

9.4. Jeigu žaidėjas daro ėjimą, nesiūlydamas lygiųjų, tuo ėjimu jis praranda teisę reikalauti lygiųjų pagal 9.2. ir 9.3. straipsnius.

9.5. Kuomet žaidėjas pareiškia apie lygiąsias pagal 9.2. ar 9.3. straipsnius, jis privalo iš karto sustabdyti laikrodį. Jis negali atsiimti savo pareiškimo.

(b) Jeigu pareiškimas pasirodys teisingas, partija iš karto baigiasi lygiosiomis.

(c) Jeigu jis klaidingas, arbitras privalo iš pareiškėjo išskaityti pusę jo laiko, bet ne daugiau kaip 3 minutes, ir 3 minutes pridėti partneriui. Po to žaidimas tęsiamas, padarius pareikštąjį ėjimą.

9.6. Partija taip pat baigiasi lygiosiomis, kuomet susidaro tokia padėtis, kur duoti matą neįmanoma, žaidžiant net visiškai nekvalifikuotai. Tai nedelsiant užbaigia žaidimą.

10 straipsnis : GREITASIS ŽAIDIMAS IKI PARTIJOS PABAIGOS

10.1. "Greitasis žaidimas iki partijos pabaigos" - tai paskutinė partijos dalis, kuomet per nustatytą laiką turi būti padaryti visi ėjimai iki partijos pabaigos.

10.2. Žaidėjas, kuriam iki laiko kontrolės yra likusios mažiau nei 2 minutės, vėliavėlei nenukritus gali pareikalauti įskaityti lygiąsias. Jis privalo sustabdyti laikrodį ir pakviesti arbitrą. Lygiosios įskaitomos:

(a) Jei arbitras sutinka, kad partneris nerodo pastangų partiją laimėti įprastais būdais, arba laimėti įprastais būdais neįmanoma. Kitu atveju jis privalo savo sprendimą atidėti.

(b) Jei arbitras savo sprendimą atideda, partneriui gali būti pridėtos 2 minutės laiko, ir žaidimas tęsiamas arbitro akivaizdoje.

10.3. Už negalimą ėjimą nebūtinai įskaitomas pralaimėjimas. Po to, kai pirmasis negalimas ėjimas atstatytas pagal 7.4. straipsnį, arbitras skiria partneriui 2 papildomas minutes; jei tas pats žaidėjas antrą kartą padaro negalimą ėjimą, partneriui skiriamos dar 2 papildomos minutės, ir tik tuomet, kai tas pats žaidėjas negalimą ėjimą padaro trečiąkart, jam įskaitomas pralaimėjimas.

10.4. Jei abi vėliavėlės nukritusios, ir neįmanoma nustatyti, kuri nukrito pirmoji, partija laikoma pasibaigusi lygiosiomis.

11 straipsnis: REZULTATŲ APSKAITA

11.1. Už partijos laimėjimą nugalėtojas gauna tašką (1), pralaimėjęs - nulį taškų (0), o už lygiąsias abu žaidėjai pelno po pusę taško (1/2).

12 straipsnis: ŽAIDĖJO ELGESYS

12.1. Žaidėjo elgesys turi atitikti aukščiausiems profesinės etikos standartams.

12.2. Partijos metu žaidėjams draudžiama naudotis užrašais, bet kokiais informacijos šaltiniais, patarimais. Baigus partiją, ją nagrinėti dera kitoje lentoje. Partijos užrašų lapas skirtas tiktai užrašyti ėjimams, laikui, lygiųjų pasiūlymui.

12.3. Žaidimo metu varžybų patalpoje draudžiama nagrinėti žaidžiamas partijas ir žaidėjams, ir žiūrovams. Žaidėjai, baigusieji savo partijas, laikomi žiūrovais.

12.4. Žaidėjai neturi teisės išeiti iš žaidimo zonos be arbitro leidimo. Žaidimo zoną sudaro varžybų aikštelė, tualeto kambariai, poilsio vieta, rūkomasis, o taip pat kitos vietos, nustatytos arbitro. Žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą, negali išeiti iš varžybų aikštelės, neturėdamas arbitro leidimo.

12.5. Draudžiama bet kokiu būdu atitraukti partnerio dėmesį ar jam trukdyti, čia turimas galvoje ir įkyrus lygiųjų siūlymas.

12.6.Už pažeidimus, numatytus visose 12.2. - 12.5. straipsnių dalyse, turi būti baudžiama pagal 13.4. straipsnį.

12.7. Žaidėjui, kuris atsisako laikyti Šachmatų taisyklių, įskaitomas pralaimėjimas. Koks rezultatas bus įskaitytas partneriui, nustato arbitras.

12.8. Jeigu abu žaidėjai pripažįstami kalti pagal 12.7. straipsnį, pralaimėjimas įskaitomas abiem.

13 straipsnis : ARBITRO VAIDMUO ( žr. Pratarmę)

13.1. Arbitras turi sekti, kad būtų griežtai laikomasi Šachmatų taisyklių.

13.2. Arbitras turi prisidėti, kad varžybos vyktų kuo sklandžiausiai: būtų geros žaidimo sąlygos, žaidėjams nebūtų trukdoma, jis privalo kontroliuoti varžybų eigą.

13.3. Arbitras turi stebėti partijas, ypač tas, kur žaidėjai stinga laiko, jis turi užtikrinti, kad būtų vykdomi jo sprendimai, esant reikalui, bausti žaidėjus numatytomis bausmėmis.

13.4. Arbitro skiriamos baudos:

(a) įspėjimas; arba

(b) laiko pridėjimas partneriui; arba

(d) partijos pralaimėjimo skyrimas; arba

(e) pašalinimas iš varžybų.

13.5. Arbitras gali pridėti galvojimo laiko tiek vienam, tiek abiem partneriams, jeigu žaidimo procesas sutrikdomas iš išorės.

13.6. Arbitras neturi kištis į žaidimą, sakyti padarytų ėjimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 8.5 straipsnis po to, kai bent vienas žaidėjų išnaudojo visą savo laiką. Arbitras turi susilaikyti nepranešęs žaidėjui, kad tas užmiršo perjungti laikrodį, ar jo partneris jau padarė ėjimą.

13.7. Žiūrovai ir žaidėjai kalbėdamiesi ar kitaip neturi sudaryti trukdžių kitiems žaidėjams. Jei reikia, arbitras gali pažeidėjus pašalinti iš žaidybinės patalpos.

14 straipsnis: FIDE

14.1. Nacionalinės federacijos gali kreiptis į FIDE dėl Šachmatų taisyklių išaiškinimo.

PRIEDAS

A. ATIDĖTOJI PARTIJA

A1. (a) Jeigu partija nebaigiama per žaidimui skirtą laiką, arbitras turi pasiūlyti užrašyti slaptąjį ėjimą tam žaidėjui, kurio eilė daryti ėjimą. Žaidėjas jį turi užrašyti savo lape nedviprasmiška rašyba, jį su partnerio lapu įdėti į voką, užklijuoti ir tik tuomet sustabdyti savo laikrodį, bet partnerio laiko nepaleisti. Kol laikrodis nesustabdytas, žaidėjas turi teisę keisti savo užrašytąjį ėjimą. Jei po to, kai arbitras jau bus pasiūlęs žaidėjui užrašyti ėjimą, šis jį padarytų lentoje, tą ėjimą žaidėjas turi užrašyti savo lape kaip slaptąjį.

(b) Žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą po kontrolinio, norėdamas partiją atidėti anksčiau, nei baigėsi žaidybinis laikas, turi prisiimti kaip savo išnaudotą tą likusį iki rato pabaigos laiką.

A2. Ant voko turi būti užrašyti šie duomenys:

(a) partnerių pavardės,

(b) padėtis prieš užrašytąjį ėjimą,

(d) žaidėjo, užrašiusiojo ėjimą, pavardė,

(e) užrašytojo ėjimo numeris,

(f) lygiųjų pasiūlymas, jeigu buvo padarytas prieš atidedant partiją,

(g) diena, laikas ir vieta, kur partija bus tęsiama.

A3. Arbitras turi patikrinti, ar ant voko užrašytos žinios yra teisingos, jis atsakingas už voko saugojimą.

A4. Jeigu žaidėjas pasiūlė lygiąsias po to, kai jo partneris užklijavo savo slaptąjį ėjimą, pasiūlymas galioja, kol partneris jį priims arba atmes atitinkamai pagal 9.1 straipsnį.

A5. Prieš pradedant tęsti žaidimą, lentoje sustatoma ant voko užrašytoji padėtis, nustatomas žaidėjų išnaudotas laikas ( nurodytas ant voko).

A6. Jeigu iki žaidimo tąsos pasiektas lygiųjų sutarimas, arba vienas partnerių arbitrui pranešė, jog pasiduoda, partija laikoma pasibaigusi.

A7. Vokas atplėšiamas tiktai žaidėjo, kuris turi atsakyti į užrašytąjį ėjimą, akivaizdoje.

A8. Išskyrus atvejus, paminėtus 6.9 ir 9.6 straipsniuose, žaidėjui įskaitomas pralaimėjimas, jeigu jo užrašytasis ėjimas

(a) nevienareikšmis; arba

(b) toks, kurio tikrosios prasmės nustatyti neįmanoma; arba

A9. Jeigu žaidimo tąsos skirtu laiku

(a) yra žaidėjas, kuris turi atsakyti į užrašytąjį ėjimą, tuomet vokas atplėšiamas, užrašytasis ėjimas padaromas lentoje ir paleidžiamas laikrodis;

(b) nėra žaidėjo, kuris turi atsakyti į užrašytąjį ėjimą, jo laikrodis paleidžiamas. Atėjęs jis gali sustabdyti laikrodį ir pakviesti arbitrą. Tuomet vokas atplėšiamas ir užrašytasis ėjimas padaromas lentoje. Jo laikrodis paleidžiamas vėl.

(c) nėra žaidėjo, kuris užrašė slaptąjį ėjimą, jo partneris turi teisę, užuot atsakęs įprastai, savo atsakomąjį ėjimą užrašyti lape, jį užklijuoti naujame voke, sustabdyti savo ir paleisti partnerio laikrodį. Tuo atveju voką saugo arbitras, jis atplėšiamas, kai partneris atvyksta.

A10. Žaidėjui įskaitomas pralaimėjimas, jeigu jis vėluoja ilgiau nei valandą nuo partijos tąsos pradžios. Betgi jei pavėlavęs žaidėjas yra užrašęs ėjimą, kuris bus paskutinis, priimamas kitoks sprendimas. Jeigu:

(a) nesantis žaidėjas laimi, nes užrašytuoju ėjimu duoda matą; arba

(b) nesantis žaidėjas užrašytuoju ėjimu fiksuoja lygiąsias, sudarydamas patą arba padėtį, nurodytą 9.6 straipsnyje; arba

A11.(a) Jeigu vokas su užrašytuoju ėjimu pametamas, partija tęsiama nuo atidėtosios padėties, nustačius laiką, buvusį iki ją atidedant. Jeigu žaidėjų išnaudotas laikas negali būti atstatytas, laikas nustatomas arbitro sprendimu. Žaidėjas "užrašytąjį" ėjimą daro lentoje.

(b) Jeigu padėties atstatyti neįmanoma, partija anuliuojama ir turi būti žaidžiama iš naujo.

A12. Jei žaidimo tąsos pradžioje kas nors iš partnerių, nepadaręs ėjimo, pastebi, kad laikas nustatytas neteisingai, klaida turi būti ištaisyta. Jeigu klaida nepastebėta, partija tęsiama jos neištaisant, jeigu tik arbitras nenuspręs, kad tokios klaidos pasekmės gali būti pernelyg rimtos.

A13. Žaidimo tąsos laiką kontroliuoja arbitras pagal savo laikrodį. Atidėtųjų partijų tąsos laikas turi būti paskelbtas iš anksto.

B. GREITASIS ŽAIDIMAS

B1. Greitajame žaidime visi ėjimai turi būti padaryti per skirtą laiką - nuo 15 iki 60 minučių.

B2. Žaidžiama pagal šachmatų taisykles, išskyrus tuos atvejus, kur jos keičiamos čia žemiau išdėstytosiomis taisyklėmis.

B3. Ėjimus užrašyti neprivalu.

B4. Kai padaryta po 3 ėjimus, žaidėjų pretenzijos dėl netaisyklingo figūrų išdėstymo, lentos padėties ir laiko nustatymo nepriimamos.

B5. Arbitras turi priimti sprendimą pagal 4 ir 10 šachmatų taisyklių straipsnius tik tuomet, kuomet pareiškimą padaro vienas ar abu partneriai.

B6. Vėliavėlė laikoma nukritusi, kai apie tai pareiškia žaidėjas. Arbitras neturi pats skelbti apie vėliavėlės kritimą.

B7. Pareikšdamas apie laimėjimą laiku, žaidėjas privalo sustabdyti laikrodį ir apie tai pranešti teisėjui. Tuo atveju pareiškėjo vėliavėlė neturi būti nukritusi.

C. ŽAIBAS

C1. "Žaibe" visi ėjimai turi būti padaryti per skirtą laiką - mažiau nei 15 minučių.

C2. Žaibas paklūsta "Greitojo žaidimo" taisyklėms (B priedas), išskyrus tuos atvejus, kuomet jos keičiamos čia žemiau išdėstytosioms taisyklėms.

C3. Negalimas ėjimas laikomas padarytu, kuomet paleistas partnerio laikrodis. Tuomet partneris, nedarydamas atsakomojo ėjimo, turi teisę pareikalauti laimėjimo. Tačiau jeigu jis padarė atsakomąjį ėjimą, negalimas ėjimas neištaisomas ir žaidimas tęsiamas.

C4. Pergalę žaidėjas pasiekia, jeigu turi "pakankamai jėgos matui duoti". Tai tokia persvara , kuomet partneris, turėdamas teisę daryti ėjimą, negali išvengti mato 1 ėjimu. Taigi 2 žirgai ir karalius prieš vienišą karalių yra nepakankama, o bokštas su karalium prieš karalių su žirgu - pakankama.

C5. 10.2 straipsnis netaikomas.

D. GREITASIS ŽAIDIMAS BE TEISĖJO

D1. Kuomet partijos žaidžiamos pagal 10 straipsnio taisykles, žaidėjas gali pareikalauti lygiųjų, kuomet jam liko mažiau nei 2 minutės iki vėliavėlės kritimo, ir tuo pačiu partiją baigti.

Tokį pareiškimą jis gali padaryti šiais atvejais:

(a) partneris negali pasiekti pergalės normaliomis priemonėmis; arba

(b) nerodo pastangų laimėti normaliomis priemonėmis.

Kai (a) atvejis, žaidėjas privalo užrašyti baigiamąją padėtį, o jo partneris ją turi patvirtinti.

Kai (b) atvejis, žaidėjas turi užrašyti baigiamąją padėtį ir pridėti partijos lapą, kur turi būti jos visas užrašas iki pat žaidimo nutraukimo. Partneris patvirtina ir lapą, ir baigiamąją padėtį.

Arbitras turi išnagrinėti pareiškimą, ir jo sprendimas yra galutinis.

E. "ALGEBRINĖ" RAŠYBA

FIDE savo turnyrų ir mačų partijoms užrašyti pripažįsta vieną - "algebrinę" rašybą ir ją rekomenduoja vartoti šachmatų literatūroje bei periodikoje. Partijos užrašų lapai, kur vietoj "algebrinės" vartojama kitokia rašyba, gali būti nelaikomi tvirtinamaisiais dokumentais tais atvejais, kuomet įprastai remiamasi žaidėjų užrašais. Matydamas, kad žaidėjas vietoj "algebrinės" vartoja kitą rašybą, arbitras turi jį apie tai įspėti.

"Algebrinės" rašybos aprašymas

E1. Kiekviena figūra žymima pirma figūros pavadinimo didžiąja raide arba figūros simboliu.

Pavyzdžiai:

K – karalius, V – valdovė, B – bokštas, R – rikis, Ž – žirgas.

E2. Figūras žymėti žaidėjas gali savo šalies kalba.

Pavyzdžiai:

Rikis prancūzų kalba žymimas F, olandų ir vokiečių kalbose - L .

Spaudiniuose rekomenduojama vartoti figūrų simbolius.

E3. Pėstininkas pirmąja raide nežymimas, ir tuo yra išskiriamas.

Pavyzdžiai:

e5, d4, a5.

E4. Aštuonios statinės (iš kairės į dešinę baltiesiems ir iš dešinės į kairę juodiesiems) žymimos mažosiomis raidėmis - a,b,c,d,e,f,g,h.

E5. Aštuonios gulstinės (iš apačios į viršų baltiesiems ir iš viršaus į apačią juodiesiems) numeruojamos skaitmenimis 1,2,3,4,5,6,7,8. Taigi pradinėje padėtyje baltųjų figūros ir pėstininkai stovi pirmojoje ir antrojoje gulstinėse, juodųjų figūros ir pėstininkai – aštuntojoje ir septintojoje .

E6. Taikant šias taisykles , visi šešiasdešimt keturi lentos laukai žymimi raidžių ir skaitmenų samplaikomis.

(Šachmatų lenta)

E7. Figūros ėjimas užrašomas (a) pirma figūros pavadinimo didžiąja raide ir (b) lauko, į kurį figūra ateina, vardu.

Brūkšnelis tarp (a) ir (b) čia nereikalingas.

Pavyzdžiai: Re5, Žf3, Bd1.

Užrašant pėstininko ėjimą, nurodomas tik laukas, į kurį jis ateina.

Pavyzdžiai: e4, d4, a5.

E8. Kirtimas žymimas “x" ženklu, jis įterpiamas tarp figūros raidės ir lauko , į kurį ji įkerta, vardo.

Pavyzdžiai: Rxe5, Bxf3, Bxd1.

Kai kerta pėstininkas, tai nurodomas ir laukas, į kurį jis įkerta, ir statinė, iš kurios jis išeina.

Žymimas taip pat kirtimas –“x” ženklu.

Pavyzdžiai: dxe5, gxf3, axb5.

Prasilenkiamasis kirtimas užrašomas taip: nurodomas pėstininko laukas, iš kurio jis kirsdamas išeina, ir laukas, į kurį jis įkerta, o gale pridedama santrumpa “e.p.”.

Pvz.: d5e6 "e.p."

E9. Jeigu į vieną ir tą patį lauką gali eiti dvi vienodos figūros, tai ėjimas užrašomas taip:

(1) Kai jos abi yra vienoje gulstinėje,

(a) žymima pirmoji figūros pavadinimo raidė,

(b) statinė, iš kurios ji išeina, ir

(2) Kai abi figūros yra vienoje statinėje,

(a) žymima pirmoji figūros pavadinimo raidė,

(b)