Jų nepavadinsi nei solidžiais verslininkais, nei įtartinu būdu susikrovusiais kapitalą banditėliais. Baigę studijas aukštosiose mokyklose vaikinai ieškojo vos ne bet kokio darbo. Praėjus keleriems metams po diplomų įteikimo, šiandien jie klestinčių firmų direktoriai ar savininkai. Nė vienas nelaimėjo loterijoje, negavo palikimo.

Prie baro stalelio sėdinčius vaikinus lengvai galima supainioti su laiką stumiančiais studenčiokais. Prieš kelerius metus baigė finansų, ekonomikos ar vadybos mokslus įvairiose Kauno aukštosiose mokyklose, jaunųjų verslininkų žodžiui paklūsta daugiau kaip 30 pavaldinių, kartais už juos gerokai vyresnių.

Neįsivaizduojantys trumpesnės nei 12 valandų darbo dienos sėkmingai verslą plėtojantys jaunuoliai patarimų nesibaido, tačiau sprendimus priima visada savarankiškai.

Pašaukimą atrado tarp sunkvežimių

"Pradėjau nuo nulio", - išpučia cigaretės dūmą į sunkvežimį atsirėmęs Mindaugas Daunoravičius, bendrovės "Detagama" savininkas. Jo įkurta firma sėkmingai prekiauja sunkvežimiais bei jų dalimis. 26 metų vaikinas teigė į šį verslą patekęs labai atsitiktinai.

Niekada nesidomėjęs sunkiasvoriais automobiliais, pinigų pragyvenimui ieškojęs studentas netyčia rado skelbimą "Kauno dienoje", siūlantį darbą. Įgavęs patirties solidžioje bendrovėje, vaikinas įkūrė savo firmą. "Įsivaizdavau save visur, tik ne tarp sunkvežimių", - kvatojo vaikinas, vaikystėje svajojęs tapti lakūnu.

Nors firma gana jauna, dirba nedaug žmonių, tačiau ambicijų nestokojantis jaunasis verslininkas prisipažino, jog sėkmės jam netrūksta.

Prisistato prezidentu

Iš pirmo žvilgsnio laimės kūdikiu gali pavadinti ir 24 metų Andrių Lapinską, UAB "Geksina" vadovą. Jaunasis verslininkas kukliai prisipažįsta, jog firmai, prekiaujančiai įvairiomis pramoninėmis prekėmis, kompiuteriniais žaidimais, priklauso 8 parduotuvės.

Andrius verslą pradėjo sulaukęs tik šešiolikos. Iš pradžių užsidirbdavo iš prekybos turguje, vėliau atidarė kioską, šiandien vadovauja keletui parduotuvių.

Kalbinamas jaunasis bosas galiausiai prisipažįsta vadovaujantis ne tik verslo bendrovei. A.Lapinsko įtakoje - ir dvi krepšinio komandos, žaidžiančios miesto mėgėjų lygoje. "Esu ir prezidentas", - visai rimtai prisistato jaunuolis, tačiau tuoj pat nusikvatoja. Prezidentauti galima ir sporto klube, kuriam priklauso komandos. Tiesa, pinigų joms išlaikyti tenka ieškoti rėmėjų kišenėse, tačiau vaikinas nemeluodamas gali pasigirti esantis komandų savininkas.

Smarkiai rizikavo

Tarp biliardo stalų besisukiojantis Marius Bružas iš pažiūros atrodo atsitiktinai į biliardinę užklydęs studenčiokas. Tačiau jo žodžio klauso 12 žmonių kolektyvas, nes jis populiarios biliardinės "Trys kampai" vienas savininkų ir direktorių.

"Su draugais kartą pastebėjome, kad Kauno centre nėra nė vienos biliardinės. Atsitiktinai viename iš Laisvės alėjos kiemų radęs kažkokius sandėlius, Marius su dar dviem biliardo mėgėjais nutarė surizikuoti ir atidaryti žaliųjų stalų oazę, kurią pavadino "Trys kampai".

Šiandien vaikinas neslepia, kad rizika buvo labai didelė, teko smarkiai paplušėti, apšnerkštas patalpas paversti tviskančiu salonu. "Jei nebūtų rizikos, verslo imtųsi kiekvienas", - įsitikinęs biliardinės savininkas.

Į boso kėdę - su diplomu

Ar aplinkiniams ir verslo partneriams nekyla įtarimų dėl pernelyg jauno firmos vadovo? "Kartais suabejodavo, ar verta pasitikėti tokiu jaunu verslininku, atidžiai tikrindavo firmos dokumentus, finansinius duomenis", - prisiminė pirmuosius susidūrimus su partneriais A.Lapinskas. Tačiau jis pridūrė, kad vis daugiau atsiranda firmų, kuriose branduolį sudaro 25 metų neturintys aktyvuoliai.

Trijulė verslo paslapčių turguose nesimokė. M.Bružas baigė Vilniaus universiteto Kauno filialo finansų, apskaitos ir bankininkystės studijas. Apie mokslus vaikinas atsiliepia teigiamai, įgytas žinias sėkmingai pritaiko, ypač tvarkant finansus. M.Daunoravičius ten pat baigė verslo organizavimo studijas. A.Lapinskas didžiuojasi ne tik ekonomikos bakalauro, bet ir magistro diplomais. "Viskas priklauso ne tik nuo išsilavinimo, bet ir nuo žmonių, su kuriais bendrauji", - padarė išvadą sunkvežimių verslo atstovas Mindaugas.

Reikia aktyvumo

Ko labiausiai reikia jaunajam verslininkui, besitaikančiam į firmos boso kėdę? Mindaugas mano, kad tam reikia aktyvumo bei nebijoti kovoti su kliūtimis.

Vaikinai nelinkę sureikšminti biurokratinių kliūčių. Tiesa, kai kam padėjo pažįstami.

Andriaus firmoje ir Mariaus biliardinėje dirba ir gerokai už jaunuosius vadovus vyresni darbuotojai, tačiau nė vienam nebuvo kilę konfliktinių situacijų dėl to, kad "įsakinėja kažkoks piemengalys". Andrius nekompleksuoja įsakinėdamas 56 m. pavaldiniui. "Iš pradžių šiam darbuotojui buvo gana sunkoka, tačiau vėliau jis "persilaužė", - pasakojo 24 m. firmos vadovas.

M.Bružas tokius nesusipratimus linkęs spręsti gana kategoriškai. "Jei kas nors mano pavaldiniams nepatinka, juos galima pakeisti", - išeitį mato biliardinės savininkas.

Investicijos ne visada atsipirkdavo

Pinigų nestokojantys, tačiau jais nesišvaistantys iš studentiško švarko neišaugę firmų vadovai tvirtino neturėję problemų dėl aplinkinių pavydo. "Draugai taip pat nemiega, o visokie pažįstami nėra tokie svarbūs", - pastebėjo sunkvežimių verslo žinovas M.Daunoravičius. Tačiau vaikinui teko susidurti su pikta linkinčiais konkurentais, kurie ėmėsi grasinimų. Tačiau ši pažintis perspektyviam verslininkui baigėsi laimingai.

Marius, atidarydamas biliardinę, visame Kaune turėjo tik vieną konkurentą, dabar dar kelis.

Verslininkai prisipažino, kad jų pirminis verslo įsivaizdavimas prieš keletą metų kiek skyrėsi nuo dabartinio. "Šiandien, ko gero, jau neatidaryčiau biliardinės. Pramogų verslo reikia imtis tada, kai turi kapitalą, o ne tam, kad kuo greičiau užsidirbtum pinigų", - nė nemirktelėjęs išpoškino M.Bružas. Vaikinai neslėpė, jog ne kartą investavę ne ten, kur reikėjo, tačiau itin skaudžių klaidų išvengė.

Svajonių nekuria

Septyniolikos metų pradėjęs sukti verslą A.Lapinskas mano, kad ne mažiau svarbu atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. "Būdamas septyniolikos net negalėjau įsivaizduoti, kad turėsiu privačią interneto skaityklą, - šypsojosi vaikinas. Mindaugas juokavo, kad neretai jauni verslininkai savo veikos pradžios neįsivaizduoja be tviskančio ofiso ir ilgakojės sekretorės. "Bent iš pradžių visa tai reikia pamiršti", - mano jis.