Lankstumas - tai judesio amplitudė, kuria gali judėti sąnarys. Amplitudė priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinės veiklos, raumens temperatūros ir individualios fizinės struktūros. Lankstumo pratimai taip pat gerina ir ištvermės pratimų kokybę, nes suteikia didesnę judesio laisvę. Kuo lankstesnė, pvz. pėda, tuo lengviau ji susidoroja su pėdos smūgio į žemę impulsu. Netamprūs blauzdos sąnariai gali varžyti įvairių žingsnių atlikimą. Naujausi tyrimai rodo, kad geresnis lankstumas leidžia geriau atlikti ir ištvermės pratimus, todėl gaunami geresni rezultatai.
            Lankstumas taip pat nulemia ir laikyseną. Nelankstūs pečiai yra nukritusių pečių ir apvalios nugaros priežastis - tai reiškia, kad raumenys yra per trumpi, kad atitinkami pratimai būtų atlikti iki galo. Laikysena priklauso nuo raumens ilgio.
            Dėl nelanksčių raumenų galima ir susitraumuoti - pvz. staigiai juos patempus. Nelankstumas taip pat yra tiesiogiai susijęs su tuo, kokį skausmą jausite raumenyse po mankštos.
            Kai kurios lankstumo normos: ar pasiekiate kojų pirštus sėdėdami ištiestomis kojomis? Ar gulėdami ant nugaros, galite pakelti kojas 90 laipsnių ir aukščiau? Kiek galite pakelti pečius, gulėdami ant pilvo?
            Dažniausiai teigiama, kad negalima tempti šaltų ir neparuoštų raumenų grupių, kadangi kai audiniai šalti, kraujotaka lėta, yra didelė rizika atsirasti mikroplyšiams raumenyse. Visos šios sąlygos būna ramybės būklėje prieš pat mankštą be apšilimo. Ar tai reiškia, kad prieš mankštą negalima daryti tempimo? Visiškai ne. Netgi esant aukščiau nurodytoms nepageidautinoms sąlygoms ir nedarant žemo intensyvumo apšilimo pratimų, tempimo pratimai geriausiai apsaugo nuo visokeriopų pirmojoje mankštos dalyje atsirandančių traumų - ypač darant pasipriešinimo pratimus.
            žemo intensyvumo pratimai, atlikti prieš tempimą, sumažins traumų tempimo metu riziką - jie yra visuomet rekomenduojami. Jei tokie pratimai neatliekami, ypač svarbu dėmesingai atlikti tempimą ir nepasiekti skausmo ribos, taip pat nelaikyti kiekvieno tempimo tiek, kiek jis būtų laikomas po mankštos arba padarius 5-10 min. apšilimą.
            Pageidautina, kad prieš kiekvieną mankštą būtų atliktas 5-10 min. žemo intensyvumo apšilimas, ypač toms raumenų grupėms, su kuriomis bus dirbama pagrindinėje dalyje. Taip išvengsite traumų: padidinsite audinių elastingumą, pakelsite raumenų temperatūrą, pagerinsite kraujo apytaką.Jėgos pratimai atliekami kuo daugiau sutraukiant raumenį- o tai reiškia, kad priešingas raumuo turi išsitempti. Kuo daugiau jis gali išsitempti, tuo efektyviau bus atliktas jėgos pratimas.
            Statinis tempimas - be judesio, ištempus raumenį iki maksimalios amplitudės, kur nejaučiamas skausmas ir tokios padėties laikymas 30-60 sekundžių. Geri rezultatai, mažai skausmo.
            Balistinis tempimas - "lingavimas". Nerekomenduojamas. Dėl to raumenys gali spazmiškai susitraukti. Tai visiškai ne tai, ko siekiama, todėl galite gauti traumą.
            Dinaminis tempimas - maža amplitude atliekami raumens tempimo judesiai, po to trumpam pereinama į statinį tempimą, vėl daromi nedideli judesiai ir t.t.
            Tempimo pratimai geriausiai paruošia raumenis pasipriešinimo pratimams ir padidina jų efektą.
            Kokį poveikį raumenų skaiduloms daro tempimas?
            Raumenų skaidulose esantis proteinas vadinamas miofibrilėmis. šie proteinų pluoštai eina per visą skaidulos ilgį, jie sudaryti iš aktino ir miozino. Kai nervinis impulsas paskatina skaidulą susitraukti, mažos aktino ir miozino "šukutės" susikryžiuoja, todėl sutrumpėja visa raumens skaidula. Kai susitraukimai būna per daug stiprūs, raumenis ištinka mėšlungis. Tai paprasčiausiai reiškia, kad aktinas ir miozinas susitraukė taip smarkiai, kad buvo suardyta jų struktūra. Po mėšlungio sekantis atsipalaidavimas gali būti ir nepakankamas, kad ši struktūra atsistatytų. Kitaip tariant, aktino ir miozino "šakos" gali būti vis dar persipynusios, o neatlikus tempimo ir toliau darant pratimus, raumuo pavargs anksčiau laiko. Tarp pratimų daromas tempimas efektyviai atstato šias aktino-miozino struktūras ir sudaro geresnes sąlygas raumens poilsiui ir atsistatymui. Toks tempimas neturi būti ilgas ar intensyvus, kad būtų pasiektas norimas proteinų struktūrų atstatymas.
            Po mankštos atliekamas pilnas ir ilgas tempimas praktiškai pasitvirtino kaip būdas leidžiantis sumažinti po mankštos atsirandantį raumenų skausmą.